Medaus, ko gero, galima rasti bene kiekvienuose namuose. Jį vartojame per daug nesusimąstydami, tačiau ar tikrai žinome, kas tai yra ir kaip jis gaminamas?

Pirmiausiai, medus yra augalų žiedų nektaras, kurį bitės surenka ir perdirba. Į avilius atneštą nektarą bitės džiovina, iš jo išgarinama drėgmė. Tai sudėtingas procesas, kuris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nelabai malonus: bitės nektarą praryja ir atryja daugybę kartų, šitaip į nektarą taip pat patenka bičių kūne esančių fermentų. Po to taip apdirbtą nektarą bitės sudeda į korius, kur per kelias savaites jis galutinai virsta medumi. Nektaras koriuose užakiuojamas tik tada, kai virsta medumi, t.y., jame lieka apie 19 % vandens.

Natūraliame meduje yra ne mažiau kaip 70% angliavandenių (daugiausiai gliukozės ir fruktozės), apie 0,3% baltymų, o riebalų nėra iš viso. Medus pagal makro ir mikroelementų įvairumą pranoksta daugelį kitų produktų. Apie 10% medaus sudaro mineralai: meduje gausu natrio, magnio, kalcio, kalio, fosforo, taip pat yra geležies, cinko ir jodo. Be to, meduje yra net septyni B grupės vitaminai, taip pat vitaminai A, C, D, E, H, K ir PP vitaminų, folio rūgšties.

Medus savo sudedamųjų dalių įvairove yra unikalus produktas, stiprinantis mūsų organizmą. Ne veltui žmonės jį vartoja jau daugiau nei 40 000 metų.