Pirmas dalykis, kuris turėtų sukelti jums įtarimą – medus ilgai išlieka skystas. Natūralus geros kokybės medus skystas būna ką tik išsuktas (priklausomai nuo sukimo laiko – gegužės, birželio ar liepos mėnesiais). Po to jis gana greitai tirštėja ir per 2 – 8 savaites tampa kietas (dar sakoma „kristalizuojasi“ arba „susicukruoja“). Jeigu medų pirkote senokai arba vėlų rudenį ar žiemą, o jis vis dar skystas – tikėtina, kad tai nekokybiškas arba kaitintas medus (išskyrus atvejus, kai tai lipčiaus medus). 

Galimas variantas, kad medus sukietėja sluoksniais, pavyzdžiui, apačioje sukietėjęs, o viršuje skystas. Šiuo atveju prieš jus blogos kokybės medus, tikėtina, kad jis nebrandus (per anksti išsuktas iš korių) arba jame gali būti daug vandens.

Natūralus ir kokybiškas medus jokiu būdu neturi putoti – tai reiškia, kad prasidėjo rūgimo procesas.

Taip pat svarbu mokėti nustatyti, ar į medų nėra dėta cukraus sirupo. Paimkite paprastą šaukštą, panardinkite jį į medų ir pasukite. Jei medus tikras – medus aplink jį apsivynios sluoksniais. Iškelkite medaus šaukštą ir stebėkite, kaip medus nuo jo nubėga. Tikras medus teka plona nepertraukiama srovele, o indelyje, į kurį medus teka, formuojasi kauburėlis, kuris lėtai sklaidosi. Jeigu medus teka panašiai kaip vanduo arba krenta lašais – tikėtina, kad tai nebrandus medus.

Medaus grynumą irgi nesunku patikrinti. Paimkite platesnę stiklinę, įdėkite šaukštelį medaus ir praskiedę distiliuotu vandeniu išmaišykite. Vietoje distiliuoto vandens galite naudoti verdantį vandenį, tik užpylę luktelėkite, kol jis pravės, rezultatas bus labai panašus. Tokį tirpalą gerai išmaišykite, tuomet viršuje arba ant stiklinės dugno galėsite matyti mechanines priemaišas ir medaus nešvarumus.

Galiausiai – pasikliaukite savo uosle. Natūralus medus yra labai kvapnus ir aromatingas. Ko gero kiekvienas vaikystėje ar nors kartą gyvenime esate ragavę tikro medaus ir medaus kvapą galite atpažinti. Jeigu turimas medus bekvapis, neturi jokio aromato – tai medaus falsifikatas.