Lipčiaus medus – tai išskirtinė medaus rūšis, bičių gaminama ne iš nektaro, kaip įprastas medus, o iš augalo sulčių. Lipčius išsisunkia ant daugelio medžių lapų: ąžuolų, liepų, klevų, gluosnių, drebulių, lazdynų, tačiau daugiausiai ant eglių ir pušų.

Lipčiaus medus iš kitų medaus rūšių išsiskiria tuo, jog savo sudėtyje turi itin daug mineralinių medžiagų, gausu natūralių kalio ir natrio druskų. Taip pat toks medus itin ilgai nekietėja. Vasarinis lipčiaus medus yra itin tiršas, tamsios spalvos bei itin ilgai nekietėja, o kietėdamas turi savybę sluoksniuotis. Kietėjant tokio medaus apačioje susidaro tarsi granulės, o viršuje jis vis dar gali būti skystas arba tirštas. Šis medus gana retas, gaunamas aviliams esant miškingoje vietovėje