Atkreipkite dėmesį į medaus etiketę. Prekybos centruose ant medaus etikečių dažniausiai rasite užrašyta ES ir ne ES medaus mišinys, nenurodant proporcijų. Didžiąja dalimi tai gali būti medus iš Kinijos,Ukrainos ar Baltarusijos – ne ES šalių, kuriose negalioja pas mus taikomi kokybės standartai ir medus superkamas labai pigiai. Toks medus sumaišomas sukeliais procentais medaus iš ES, […]
Pirmas šviežias pavasarinis medus sukamas gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, priklausomai nuo augalų žydėjimo laiko, orų ir medunešio intensyvumo tais metais.
Lipčiaus medus – tai išskirtinė medaus rūšis, bičių gaminama ne iš nektaro, kaip įprastas medus, o iš augalo sulčių. Lipčius išsisunkia ant daugelio medžių lapų: ąžuolų, liepų, klevų, gluosnių, drebulių, lazdynų, tačiau daugiausiai ant eglių ir pušų. Lipčiaus medus iš kitų medaus rūšių išsiskiria tuo, jog savo sudėtyje turi itin daug mineralinių medžiagų, gausu natūralių kalio […]
Medaus kietėjimas – natūralus procesas. Tai vienas iš pagrindinių kokybiško medaus požymių. Įprastai, priklausomai nuo medaus rūšies, medus sukietėja per 2-8 savaites po išsukimo. Yra kelios medaus rūšys, kurios nekietėja arba kietėja labai ilgai. Tai akacijų ir lipčiaus medus. Gryno akacijų medaus Lietuvoje natūraliai nepasitaiko, o lipčiaus medaus nedidelis kiekis būna bene kasmet.
Gali būti, kad tai lipčiaus medus, arba medus, savo sudėtyje turintis dalį lipčiaus medaus. Toks medus labai tirštas, pabakintas vos nuvarva nuo šaukšto. Jeigu medus labai skystas, nuo šaukšto nubėga kaip vanduo, nedaro klosčių – greičiausiai tai nekokybiškas medus.
Pavasarinis medus – tai žydinčių sodų ir pievų medus. Pavasarį bitės apskrenda obelų, slyvų, vyšnių, kriaušių ir kitų vaismedžių bei vaiskrūmių žiedus, įvairias žydinčias laukų ir pievų gėles iš kurių renka nektarą. Sakoma, kad ragaujant pavasarinį medų galima pajausti žydinčių sodų aromatą, pripildytą pavasario pievų gaivos. Bitininkų ir sveikatingumo specialistų pavasarinis medus yra vertinamas labiausiai. […]
Bičių pikis (dar vadinamas propoliu) – itin naudinga medžiaga, plačiai žinoma ir naudota medicinoje dar nuo Antikos laikų. Pikį bitės gamina iš augalinės kilmės medžiagų, surinktų nuo medžių pumpurų, lapų bei žolinių augalų, kurias pačios apdoroja ir sumaišo su vašku bei žiedadulkėmis. Cheminiu požiūriu pikis – itin sudėtingas junginys, kurį bitės naudoja koriams sutvirtinti ir […]
Bičių duonelė – tai iš įvairių lauko ir kultūrinių augalų žiedų bičių surinktos žiedadulkes, nektaru sulipintos į rutuliukus. Bičių duonelė, priešingai nei žiedadulkės, labai mažai kam sukelia alergiją, nes duonelėje esančios žiedadulkės yra užkonservuotos. Bičių duonelę rekomenduotina laikyti šaldytuve arba tamsioje ir sausoje vietoje. Laikant patalpose, kuriose yra padidėjusi santykinis oro drėgnumas, duonelė pelys. Bičių […]
Bičių duonelė paprastai kuliama rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje. Iš vieno avilio paprastai gaunama ne daugiau kaip 1 kg bičių duonelės, todėl jos kiekis, lyginant su medumi, yra daug mažesnis ir bičių duonelė išparduodama žymiai greičiau.
Duonelę gamina bitės – tai iš įvairių lauko ir kultūrinių augalų žiedų bičių surinktos žiedadulkes, nektaru sulipintos į rutuliukus. Bitininkui duonelę reikia išimti iš avilio ir paruošti vartojimui. Korys, pilnas bičių duonelės, išimamas iš avilio ir užšaldomas. Tuomet supjaustomas juostelėmis ir dedamas į duonelės kūlimo mašiną, kurioje korys yra sumalamas ir išsijojama bičių duonelė. Iškulta bičių […]
